TEATRAS "RAMŪNO ATELJĖ"

Vilniaus senamiesčio erdvėje, Latako gatvės pirmojo namo pirmajame bute, jau 6-ąjį sezoną vaidina „Ramūno ateljė“ teatras. Tai aktoriaus ir režisieriaus Ramūno Abukevičiaus intymusis teatras, talpinantis nuo 13-os iki 22 žiūrovų. Neįprastoje erdvėje, sėdėdamas taip arti, neretas suabejoja, ar tik žiūri spektaklį, ar ir pats jame dalyvauja. 2004 m. pirmojo suvaidinto spektaklio – monodramos „Ir visada bus per vėlu“ pagal A.Camus romaną „Krytis“ (scenografijos konsultantė Nadežda Gultiajeva) sėkmė paskatino imtis dar vieno bandymo. Tai buvo spektaklis „Meilės negali prisiminti“, sukurtas pagal Marguerite Duras pjesę „La musica antroji“.

Vaidindami netradicinėje erdvėje aktoriai ieško kitokios raiškos: t.y. siūlo teatrą šalia, be distancijos, čia ir dabar, pakelia paslapties šydą, po kuriuo atlikėjai dažniausiai slepiasi tradicinėje erdvėje. Persikūnijimas į vaidmenį vyksta čia pat, žiūrovai įsitraukia į emocinį vieno ar kito spektaklio lauką. Šiame intymiame teatre aktoriai kone ranka pasiekiami, girdi kiekvieną jų atodūsį. Šis namų teatras – tai savotiška aktorinio meno laboratorija. Spektakliai nuolat kinta, galutinio taško dėti negali, nes spektaklio eiga priklauso nuo žiūrovų. Jų nuotaikos koreguoja spektaklio vyksmą.

Monodrama „Ir visada bus per vėlu“ – tai istorija apie žmogų, buvusį advokatą, kuris tam tikroje situacijoje nesugebėjo pasielgti taip, kaip to reikalauja žmoniškumas. Tas kaltės jausmas paskatino atgailai ir privertė mąstyti ir suvokti pasaulio dviveidiškumą. Jis „išėjo“, atsiskyrė nuo visuomenės. Apmąsto savo gyvenimą ir atskleidžia šventeiviškos visuomeninės moralės nuosmukį. Kviečia įvertinti savo kaltes, nes jų turi kiekvienas. Šis kūrinys, tai A. Camus egzistencinės pasaulio sampratos esmė, žmogaus susidūrimas su pasaulio absurdu.

Spektaklis „Meilės negali prisiminti“ – paliečia esmines santykių tarp vyro ir moters problemas. Tai skyrybų istorija. Žmonės susitinka paskutinį kartą. Tik nuo jų gebėjimo suprasti vienas kitą atsivertų galimybė likti kartu ir išgyventi meilę, kuri juos vis dar sieja. Nepaisant kartu pragyventų metų, dar yra klausimų į kuriuos nebuvo gauta atsakymų. Galų gale jie ryžtasi kalbėtis atvirai, bet deja jau per vėlu. Jie nebegalės peržengti savęs, praeities, nesugebės užmiršti nuoskaudų ir pradėti viską iš naujo. Jie nusprendžia išsaugoti savo meilę, o tai įmanoma tik nebūnant kartu. M. Duras kūryboje labai svarbus trumpo ir neturinčio ateities susidūrimo momentas. Herojai priversti pilnai išgyventi šią, dabar jiems skirtą gyvenimo atkarpą, nes rytojus gali ir nebeišaušti.

Teatro repertuarą papildė spektaklis pagal A. Strindbergo pjesę „Mirties šokis“. Šioje, vienoje įdomiausių A. Strindbergo pjesių, analizuojami santuokiniai ryšiai. Mes užtinkame personažus gyvenančius dvidešimt penktuosius bendros egzistencijos metus. Autoriaus atveriami personažų tarpusavio ryšiai - tai skaudus ir atviras laiko chirurgo pjūvis apnuoginantis per visus tuos bendro gyvenimo metus susikaupusius skaudulius. Kiekvienų vedybų realybė griauna jaunystės svajones ir iliuzijas, bet ar galima išsaugoti žmogiškumą, pakantumą vienas kitam, o gal net ir meilę, likti kartu nepaisant visų negandų? Į šiuos esminius gyvenimo klausimus vieno atsakymo nėra. Bandome kurti savo versiją, norime ja dalintis su žiūrovais, provokuodami jų asmeninius išgyvenimus ir sukauptą unikalią vidinę patirtį.  

Praėjusį teatro sezoną žiūrovai išvydo tris naujus spektaklius, tai mono spektaklis pagal A. Čechovo vienaveiksmę komišką pjesę "Apie tabako žalą", rež ir akt. R. Abukevičius; Improvizacija-spektaklis "Menki santuokos kriminalai", besiremiantis Schmitt pjesės "Smulkūs vedybiniai nusikaltimai" idėja, rež. R. Abukevičius, vaid. R. Jakučionytė, G. Mikalauskas;  bendras kūrybinis projektas su Šilutės dramos teatru - Jaan Tatte's pjesė "Sankirta su pagrindiniu keliu, arba pasaka apie auksinę žuvelę", rež. S. Paciukas, vaidino R. Papartytė, R. Abukevičius, V. Fijalkauskas, L. Mikuta.

2009 - 2010 metų sezoną teatras pradės (spalio pabaigoje) spektakliu - "Viskas priklauso nuo paros laiko", jis paremtas M. Duras pjesės "Siuzana Andler" idėja. Spektaklį kuria: R. Jakučionytė, G. Mikalauskas, R. Abukevičius. Marguerite Duras kūrybos smaigalyje meilė, ja persunkti visi autorės kūriniai. Žmonės susitinka ir Tai su jais vyksta. Ne išimtis ir pjesė „Siuzana Andler“, kurios idėja remiantis  kuriamas spektaklis „Viskas priklauso nuo paros laiko“. Siužetas paremtas lyg ir banaliu meilės trikampiu – Ji, jos vyras, jos meilužis, bet teatrinis vyksmas vystosi atskleidžiant vidinius herojų išgyvenimus. Ji apimta dvejonių, negali priimti sprendimo - iš vienos pusės aprūpintas gyvenimas ir per vedybinius metus susiklostęs prieraišumas, iš kitos nežinomybė ir aistra. Ką rinktis? Atsako tokioje situacijoje turi ieškoti kiekvienas pats. Niekas negali pasiūlyti sprendimo. Ieško jo, kartu su heroje ir intymusis teatras „Ramūno Ateljė“, pasitelkdamas bendroms paieškoms žiūrovus.

Naująjį sezoną ruošiami dar du spektakliai:

R. Abukevičiaus "Pagalvės mokesčio rinkėjas" (spektaklį kuria Ramunė Skrebūnaitė, Kęstutis Lekeckas, Emilija Latėnaitė - Beliauskienė, Rasa Jakučionytė, Gintaras Mikalauskas, Ramūnas Abukevičius) Istorinis spektaklis paremtas Vilniaus miestelėno Teodoro Jevlašauskio atsiminimais. Gudų bajoras Teodoras Jevlašauskis (1546-1619) ne tik vaizdžiai aprašė XVI-XVII a. sandūros LDK tikrovę, („Teodoro Jevlašauskio, Naugarduko žemės teismo pateisėjo, atsiminimai") bet ir ją savitai išgyveno, savarankiškai vertino. Jo memuarai - autentiška žmogaus gyvenimo istorija, kupina lūkesčių, žemiškų džiaugsmų, netekčių, melancholijos ir nevilties.

Naujas teatro spektaklis - „Amerikietė“, tai Janinos Irenos Žukauskaitės-Maciulevičienės autorinis darbas, spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo N. Koliados pjesę. Spektaklio choreografiją kūrė Sigitas Repšys. Režisierius-konsultantas R. Abukevičius. Spektaklio tema – emigrantės dalia. Tai meilės, netekties, neįvykusio gyvenimo istorija, kuria įtikinamai perteikia spektaklio autorė.